Pasibaigė šventės. Dabar bus galima toliau dirbti: nukabinti gilrliandą, kur buvau du kartus įjungusi, išmesti vainiką, kurį pasikabinau prieš dvi dienas, išnešti visokias pakuotes dovanų, išsiurbti trupinius iš virtuvės ir gal net pasikloti lovą. Nene, nepradėsiu viešos savigraužos apie tai, kaip pastaruoju metu gyvenimas atsidūrė kažkokiam minuse. Tiesog, jaučiu, kad vėl esu duobėj. Arba gal tai tik švenčių emocinis pachmielas.
Sako, žmonės pasidaro sąrašus arba bent jau mintyse susidėlioja, ko norėtų iš ateinančių metų. Kai šįryt galvojau apie savo sveikatos norus ateinantiems metams, patikrinau internete jų kainas. Tūkstančiai. Turint omeny, kad dar vienas iš norų yra per pusę mažiau laiko praleisti darbe..... gaunasi kas gaunasi. Bet ne viskas logika šiame gyvenime grįsta. Taigi!
1. Uždirbti tūkstančius dviems operacijoms.
2. Dirbti dvigubai mažiau.
3. Važiuoti į "Skamba skamba kankliai".
4. Atrasti naujų žmonių, visiškai nesisijusių su darbu.
5. Daug miegoti.
6. Vėl dainuoti.
7. Nuvažiuoti į belekokį saulėtą kraštą ir dybsoti pajūryje/pavandenyne savaitę.
8. Skaityti.
9. Turėti žmogų, su kuriuo būtų galima atvirai kalbėtis apie viską. Net apie gilius ar nematomus dalykus.
10. Nusipirkti dviratį.
11. Persikraustyti į šviesius namus.
12. Jausti sėkmę.
13. Rašyti. Siūti. Klijuoti. Piešti. Puošti. Kepti. Dažyti. Kurti. Grožį. Ne prišokant kartais, o skiriant tam keletą dienų iš eilės.
14.
15.
Tai... daugmaž panašiai tiek norų ir siekių kitiems metams. Pasilieku dar dvi tuščias vietas. Just in case, kaip sako. Jei kiltų, vdrug, norų generavimo įkvėpimas vėl :)
P.S. Prie ko tos aguonos? Jaučiu, ka nė prie nieko. Nu, gaaaal tik spalviškai ataidintis buvimas šiandieninis toks.
