Numigau ir
atsibudau su noru parašyti. Nes noriu pasidalinti ir padėkoti, pasistebėti ir
pasidžiaugti pastebėjimais.
Vakar prie
laužo galvojau – kodėl su vienais žmonėmis yra lemta tęsti pažintį, o kiti
labai paprastai išeina ir negrįžta, net atsitiktinai. Kažkur skaičiau, kad visi
esam susaistyti ir kiekvienas susitikimas yra kažkuriam iš susitikusiųjų
pamoka, trumpa, vienkartinė, ilgai besitęsianti, auginanti. Taigi, sėdėjau,
stebėjau Tave ir svarsčiau, ką aš Tave arba Tu mane turim šiam gyvenime
išmokyti. Nes 10 metų atsitiktinių susitikimų, man atrodo, yra daug J Juolab, kad per tuos metus kaip ir niekad nebuvo emocionaliai
stipraus prisirišimo, bet aš visada jaučiau Tau simpatiją.
Pirma mintis,
kuri šauna į galvą, už ką norisi padėkoti – Tavo rūpestis ir atidumas. Paduota
lėkštė, pasisiūlymas uždegti žvakes (net jei santykis tarp vėjo gausos ir
žvakės ugnies pajėgumo yra visiškai nelygus J ), galantiškas
užleidimas pirmyn – smulkmenos, kurių Tu gal net nepastebi, bet man tai yra
labai daug. Aišku, keliu sau klausimą, kodėl pastebiu tai, ką pastebiu? Gal dėl
to, kad pasiilgau ir alkstu rūpesčio, saugumo, apkabinimo. Gal. Ačiū, kad
priminei, kad gyvenime taip būna J
Tavo ramumas
yra antra žavinti savybė. Galvoju, kad traukia tai, ko pats neturi. Dėl
balanso, turbūt. Kadangi Impulsyvus Emocionalumas galėtų būti mano indėniškas
vardas J, buvo labai gera būt Tavo ramybėje.
Ačiū.
Aš net
neabejoju, kad jau kelis arba kelioliką kartų skaitydamas pagalvojai – bet tai
kaaas čia? kaaam čia? Labai paprasta – seniau aš taip skubėjau gyventi, kuo
daugiau patirti, pažinti, atrasti, kad nelikdavo laiko padėkoti, pasidžiaugti,
vertinti. Dabar atėjau į gyvenimo etapą, kai noriu gyventi dabar ir čia. Noriu
pasakyti žmonėms, ką jaučiu apie juos ir šalia jų. Noriu dalintis savo laiku su
žmonėmis, su kuriais man gera būti. Noriu išgyventi kiekvieną akimirką tikriau,
kaip tik galima ir dabar. Tai, va, o Tu kaip tik esi tas žmogus J
Matai,
seniausiai traukinys išvažiavo, o aš sėdžiu, rašau, galvoju apie Tavo gerumą,
kurį gavau šį savaitgalį ir džiaugiuosi. Šiaip, be vieno abejo, esu baisiai
savanaudiškas žmogus ir norėčiau tame gerume pasilepinti dažniau, tad noriu,
kad žinotum, jog esi laukiamas kavos, maudytis, laužų, pasivaikščiojimų,
plepėjimo, sūrio pyragų, lietaus, šatrijų, stalo futbolo, šypsenų, tingaus
pabuvimo nieko neveikiant kad ir kiekvieną dieną J
Ačiū Tau
P.s. Viskas, ką jie kalba apie
Raganas yra grynas pramanas ir geriau tuo netikėti. Vietoj to, rekomenduoju
pasistengti jas suprasti, priimti ir mėgautis kompanija :D
https://open.spotify.com/track/0FMjqbY3aWo1QDbo3GwXib
