Šiandiena buvo įspūdinga. Įspūdinga, nes emocionaliai net nesuprantu, kaip jaustis. Sakyčiau gerai gal, nes tiek atvirumo senai besu gavusi. Bet galiu sakyti, kad ir sunkiai, nes atvirumas šiandienos buvo... sakykim, ne toks ir lengvas.
- Jis jau treti metai vaikšto su tais pačiais batais. Tai gal neturi iš ko nusipirkti naujų. Neturi. Jis ir tėčio neturi. O kur tėtis? Žuvo avarijoje. Jis kartu buvo mašinoje, kai tėtis mirė. O mama? O mama gyvena Vilniuje. Jį augina močiutė. O tai kodėl ne mama? Jis nesusitinka su mama. Nėr jo mamos.
- Mano tėtis tai laisvai šitaip padarydavo. O kodėl nebepadaro? Mirė. Senai? Prieš du metus. Sunku dabar tau... Jau nebe. Gerai jį prisimenu. Bet nebeplėšk sklepų, gerai? Gerai. Jau galvojau apie tai. Ir su policija reikalų nebenoriu turėti, ir tėčiui nepatiktų.
- O galima, kad močiutė pasirašytų tą sutikimą. O kodėl ne mama? Nes mama ne Telšiuose. Bet netrini? Neeeee.... Išeina. O kur jo mama - klausiu draugo. Jo mama gyvena kažkur kitur. Kodėl? Nes mirė jo tėtis užpernai, tada po kelių mėnesių žuvo du dėdės - mamos broliai. Ir visai nesenai sudegė jų namas. Tad jis daba pas močiutę būna.
- Ar gerai dviračio stabdžiai veikia? Pakeičiau juk. Ooooo... puikiai! Tai gerai, tik užėjau pasakyti, ka eisiu į tą dešimtą klasę. Ka tau ramiau būtų. Nes mama tai sako - kaip nori, gali ir neiti. Oi, kaip gerai, eik, būtinai eik. Jei reikės - padėsiu. Ką ten padėsi, nieko nereikės. Nu, bet šiaip pasakau - kad žinotum. Tai gerai, varau jau tada. Gersit? Ne. Nebegeriu. Rimtai? Pradėjau bėgioti.
- Kurio žodžio iš NEIMSI nesupranti??? Nu, gerai, užprikolinau biškį. Atsiprašau. Neimsiu. Mama :)))
- Bet tai kodėl negali atvažiuoti į Klaipėdą? Pas mane visada gali apsistoti. Belekada. Vidury nakties, paryčiais, net kai nebūsiu namie.
- Jūs dvyniai, jūs galit skaityti vienas kito mintis. Negalim. ar bandėt? Aš nenoriu jo minčių skaityti. Kodėl? Tai kai aš gyvenu su tėčiu Anglijoje, o jis būna čia, jaunimo centre, tai, žinai, kaip jam gerai. O tai kas čia jam gero? Tu visada su juo žaidi pulą ir jis visada laimi.
- Užsirašiau į vakarinę. O kodėl??? Nes direktorius pasakė, kad jei pats neišeisiu - išmes belekokiu atveju. Bet kodėl? Tu gi labai gudrus. Negudrus. Tai durnas? Aišku, kad nedurnas!!! Tai tada gudrus. Nu, gal...
Jie yra mano vaikai. Nelaimingi, nuskriausti, dažnai nereikalingi, žiauriai nepatogūs, chuliganaujantys, bet mieli, atviri, šilti, pasitikintys ir prieraišūs. Kai apgalvoju savo širdies sopulius dėl to, kad kažkas sakė, kad neturi, bet turi mergą, kad kažkas žadėjo gyvenimą kartu... ir raudas savo... Taip atsilupėliškai skamba. Kas tos mergos, meilės, vidinės moterys ir gervės prieš mirusį Tėvą, sudegusius namus, nesančią Motiną, nepasitikėjimą savim ir niekam nereikalingumo jausmą? Bezdalas. Niekingas bezdalas bekvapis. Ir begarsis priedo...
