Vienas naujas žmogus iš gyvenimo, visai ne per seniausiai pasakė: "Bet mes juk esam suaugę žmonės ir galim kalbėtis apie viską." Ir iš tikrųjų. Galim. Ir pasikalbėjom. Ir kaip viskas dabar skaidriai aišku. Ir kaip viskas paprasta.
Ėch, kaip jaučiuosi pratiurlinusi vieną tokį aiškumo pokalbį. Galėčiau, aišku, imti ir pasikalbėti - kas įvyko, kodėl baigėsi, o gal nepasibaigė. Bet tai, va... klausimas kitas - ar bėr prasmės tame pokalbyje? Žinau, sesė tuoj pasakys - labai mažai teletabių šioj žemėj, sugebančių skaityti mintis. Mhm.. žinau. Reik pagalvoti. O kol kas... vėjai galvoj. Vien vėjai... Bet jaučiuosi laiminga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą