Dvi temos

Šįvakar išleidau Moterį į atostogas. Kartu su Vidine Moterim iškeliavo. Be progos.
Šįvakar tegu bus apie mane. Dvi temos.
Beveik nuo pat atsikėlimo galvojau - kodėl taip svarbu yra kalbėti. Kalbėti su moterimis kitomis. Ką ten kalbėtis - narplioti situacijas ir asmenis po siūlą, spėlioti, ką reiškia koks vienas ar kitas mostas, žvilgsnis, pasakymas, judesys, ištarta frazė... viskas viskas iki mažiausios smulkmenos. Kam man to reikia? Nes, akivaizdu, jei šitaip elgiuosi, vadinasi, reikia. Be abejo, tai stiprina mūsų draugystę ir visi kiti niuansai iš tos temos svarbūs. Tačiau, jaučiu, atviriausias atsakymas būtų - gera pasakojimuose dar ir dar ir dar ir dar ir dar ir dar kartą išgyventi man svarbius įvykius. Kaip ir gera išgyventi svarbius įvykius tik su artimiausiomis mergikėmis. Juk nesidžiaugiu ir neišgyvenu su kiekvienu pasitaikiusiu. O ir kampai matymo kitokie. Ir juk tiesa, kad kartais iš šalies matosi daugiau. Arba kaip tik - nieko nesimato, ką, atrodo, matai priešais.
Kita tema, kuria paraleliai galvojau irgi beveik nuo atsikėlimo - saugumas. Kažkaip lyg ir nebūtų dėl ko, nes nėra situacijos, nėra... daug labai ko nėra, bet virpa kažkas širdy. Ir ta vibracija tiesiogiai veikia nerimą gaminančią smegenų sritį. Dėl ko? Man labai neramu, kai ateina, stebi pasikeitimą, matai, kad kažkas riša, matai kad gal net patinka iki palydėjimo ir nieko negalima nei sakyti, nei klausti, nei komentuoti. Nes... o kokią turiu aš teisę klausinėti? Oficialiai - jokios. Iš smalsumo? Bet nelabai taktiška, gal net greičiau - labai netaktiška, kištis į kitų žmonių asmeninį gyvenimą. Tačiau kaip išlaviruoti tarp takto, smalsumo, nerimo ir net liūdesio? Ar galima kištis su klausimais į kitų žmonių gyvenimą, jei tie klausimai neduoda pačiai gyventi? Nu, gal per didelis kalibras - neduoda gyventi, bet kad kažkaip trinasi po galvą kartu su liūdesiais - faktas. Oooooi, nu, tik nereikia pradėti, kad išsigalvojimai čia. Tai taip. Pati žinau. Burbulai burbulai... bet tai o ką daryti? Klausti negalima, neklausti - negaliu. Pirmadienis, vadinasi... Savaitė prasidėjo. Tfu per petį tokius pirmadienius...