Prisėdusi paskaityti kokių nors kitų naujienų nei apie Snorą, laukdama žinių iš sesės, ir siurbčiodama antrą kavą (šįkart su juodo pipiro labai smulkiu fragmentu), užklydo klausimą (rusų kalba): "Ar tvarkotės namus pačios, ar samdote pagalbą?" Kaaaas čia per.... - mintyse pasipiktino Moteris. Pagalba? Nu, gerai, reikia prisipažinti, kad juk ir ji baigia užkamuoti Vidinę Moterį su nesibaigiančiu noru - kad namai visada būtų švarūs ir nereikėtų tvarkytis. Tačiau, kaip ir visada, Vidinė Moteris sudėlioja visus norus į vietas: "Nori, kad ateitų kažkas, greičiausiai - kita Moteris ir tvarkytų Tavo daiktus? Lankstytų apatinius rūbus? Laistytų Tavo gėles? Siurbtų ir plautų Tavo grindis, rankiotų plaukus nuo kilimo? Valytų dulkes kilnodama Tavo žvakeles, knygas? Skaitytų visa kuo primargintus, prispalvintus lapus? Ir visą šitai darydama dar Tave vertintų: laikas atsinaujinti kojines, reikėtų susimąstyti dėl vitaminų plaukams vartojimo, kokia beskonybė! - sušuktų žiūrėdama į tą vėžlį-taupyklę, kurį padovanojo senelė ir... niekaip nevalia jo išmesti, ooooo, vaikyti, reikėtų ir pas psichoterapeutą kokį gal net, nes tie lapai tai kalba. Norėtum?"
Kvaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa............... aišku, kad ne. Nenorėtų. Net gal neišgyventų po vieno tokio sutvarkymo. Bet ta, va, merga, štai, rusiškai rašo, kad tvarko jai namus kažkas... nes jai laiko gaila. "Pažiūrėk, už ko ji ištekėjusi!" - atrodo iš pačios gilumos išsijuokė Vidinė Moteris ir nusisuko tuo parodydama, kad šiandienai užteks.
VACHE HAMBARDZUMYAN jos vyras... Mmmmm.... nu, tiesa, jei jau ryžties tekėti už Hambardzumijano, tai... tai tikrai su žinojimu, kad už tai nei namų tvarkysi, nei vaikų auginsi, nei langų valysi, nei valgyti gaminsi. Ir pyragų jokių nebus. Bet bus pinigų viskam tam ir dar visam kitam plastikiniam tiuningui, kurį uždeda grožio salonuose... Bet o kur tikrumas? Kur šiluma?
Nieeeko nebus, nusprendė Moteris, išsitraukė siurblį ir su didžiausia meile pradėjo siurbti grindis, o tada šveisti vonią... O tada žinojo, kad ateis rytojus, ji įeis į švarią virtuvę, iškeps patį pačiausią pyragą... ir vėl burnos, kad reikia tvarkytis... ir gal net akimirką pagalvos apie Hambardzumijaną, tiksliau - jo turtus. Bet nusispjaus per petį ir vėl paims siurblį.
Ši pasaka yra be galo. Šitaip vyksta kiekvieną savaitę. Kartais po keletą kartų. Tačiau kaskart su naujom mintim ir nuotaikom. Labai tinka vaikams ir Simonai prieš miegą, nes gali pasakoti, pasakoti, pasakoti... nesibaigia vis, o visi seniausiai miega.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą