Reikia tik vieno savaitgalio su pamečiau skaičių filmų, stebinančių ir stebinančiai ryškių sapnų, suveltų plaukų, medaus, begėdiškai ilgo miego, mamos maisto ir absoliučiausio niekur nėjimo, kad žiemą pasijustum kaip saulėtą pavasarį su vidurvasario kaitra ir ramunėmis. Reikia vieno tokio savaitgalio su visais aukščiau išvardintais elementais, kad iš naujo patikėtum, kad pasakos yra realiais faktais paremtos istorijos. Ir, taip, galite mane vadinti beviltiškai nupezusia romantike, bet vėl iš naujo žinau, kad kažkada, kažkur, gal net vienoj karalystėj yra Laimės debesys, Džiaugsmo šaltiniai, princai, žirgai, karūnos, dailios suknelės ir Jausmas iš didžiosios Jė, bet jokiu būdu ne Jot :)
Aleliuja.
Tebūnie pirmadienis su Jausmu, su svajone, su noru, kad ir, atrodytų, nerealiausiu iš visų, kokius tik įmanoma sugalvoti. Ir... kava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą