Tąkart supratau, kad vairuoti man patinka. Labai. Ypač kai leki sau kažkokiu keliuku, vakaras jau į pabaigą, raudonina beveik jau pažemes, miglos kyla... pasišiaušia nugara net, koks gražumas paprastas.
Bet net su pasišiaušusia nugara galvojosi daug. Manau, kad teisingai pasielgta. Aha, daba kas nors sakys - ėch, Tu, arogantiška boba. Bet tai ką? Geriau jau arogantiška, bet užtat sąžininga ir ori. Tik kažkoks sprangulys kybo vis klausimo pavidale - kodėl tie, kurie praslysta gyvenimu gervišku mano, visad amžiais amžiniausiais turi būti gužučiai. Tep tep tep link gužučio, tasai sau tep tep tep nuo gervės. O tada gervė sau galvoja - nu, nafik, nejau aš čia kažkokia višta, kad lėkčiau kaip begalvė. Ir tep tep tep tolyn nuo gužučio. Ką tuo metu galvoja gužutis - atsakyti negaliu, bet tik atsisuki ir matosi, ka jau partepnoja link gervės. O tada trukt už vadžių ir pasaka be pabaigos. Ir gervei tada uuuuuUUUuuuuuuuuuuuu kaup suūžia galvoje klausimai kaip spiečiai keturi. Bet kas iš to? Atsakymo nieks nei vieno neištransliuoja. Tada sau sėdi kaip žvejo dukra ir pančioja keletą, kartais net keklioliką vakarų susipainiojusi klausimų be atsakymų tinklą. Iki kol nusibosta arba pavargstasi. Iki kol neužeina noras pasipurtyti plunksnelas ir bandyti gal paklausti. Taip juk paprasčiau. Bet tuo metu gužutis jau būn kažką gal irgi apgalvojęs, o gal pavargęs, nes apsisuka ant kulno, trinkteli pentinais ir gužena sau nuo gervės kuo sparčiausiai. Pas mergų. Ir tada tooooks grūzas gervei pareina. Dar pastoviniuoja, pamindžikuoja, ką nors dar paveikia... ir bando sau žirglenti toliau. Iki kol nepasižiūri per petį - ogi gužutis jau bepareinąs... Ir taip jau trim metų.
http://www.youtube.com/watch?v=LoscZggC1HQ&feature=relmfu
Ant palingavimo... metai prabėga, paukščiai sugrįžta.
Blemba kaip tu čia drauge teisingai... Einanananana :) Kaip pirštu akin :)
AtsakytiPanaikinti:) tai, mat, iš trisdešimtmetės patirties... kur jau ten nepataikysi :D
AtsakytiPanaikinti