Kartais Moteriai į pašto dėžutę įšoka laiškų, į kuriuos reikia atrašyti, bet sunku rasti žodžių. Šiandien viena tų dienų. Daug situacijų ir variantų staigiai susimodeliavo vaizduotėje, daug mintelių sudūzgė galvos avilyje iš ko išsigrynino: "Dabartyje, kai susimąstau, jaučiuosi kaip koks mažas vaikelis pajūry, kuris renka Gyvenimą į kibiriuką. O.., graži kriauklelė; o.., gera emocija; o.., miela šypsena; o.., paguodžiantis žodis, o, akmenukas, bet gal pravers... Ir rankioju taip. Nors jau darosi šalta. Ir kriauklelės bei gintariukai nebedžiugina. Kažkokio prasmingumo norisi. Pastovumo. Žinojimo. Bet gal dar neužaugau tam."
Pasitaisiusi popietinės kavos, užsuko Moteris į svečius pas Vidinę Moterį. Be problemos, be klausimų - tiesiog ramumo, jaukumo ir tingiai pasėdėti minkštais kailiais išmuštame, taip mėgiamame, fotelyje. Susimetusi koją ant kojos, siurbčiodama kažkaip ypatingai skanią kavą, klausėsi Vidinės Moters postringavimų. "Nežinau, miela, kada užaugsi. Tu net katino neįsigyji, nes bijai įsipareigoti. Bijai, kad jausiesi suvaržyta. Tai apie kokį prasmingą pastovumą mes kalbame? Apie žmogiško buvimo šalia? Bet supranti, Moterie, kad ryžtis buvimui su žmogumi yra atsisakyti gal net daugiau nei gali? Ir, manai, tie žmonės, kur iš Marso, nejaučia, kad esi visai nepasiruošusi nei vieno stalčiaus, nei vienos lentynos savo spintoje jo daiktams palaisvinti. Nes ką gi tai reikštų? Tai reikštų, kad reikia kažką iš savo taip įprastai sujauktos spintos išmesti. Gal net kraujuojančia širdimi ryžtis šitam žingsniui. Prioritetai, brangioji. Ir žinojimas, kas Tau labiau brangu...", - šyptelėjo Vidinė Moteris, matydama, kaip kavą baigusi Moteris nebesitvėrė nei fotelio, nei savam kailyje. Tad baigė kalbėti, pamojo Moteriai duodama suprasti, kad mokymas baigtas ir galima jau eiti.
Toji sparčiu ir užtikrintu žingsniu nuskubėjo tiesiai prie spintos. Būtinai dabar ir būtinai tuojau pat reikėjo peržiūrėti, pervertinti ir..... nieko nemesti, bet būti pasiruošusiai, jei prireiktų. Čia jau labai aiškiai suveikė su gimimu atsineštas Moters horoskopas. "Net žinodamos, kad planas gali nepasiteisinti arba nenuspėjamai keistis daugybę kartų, Mergelėms reikia turėti atspirties planą." Žinodama, kokius daiktus galėtų paaukoti vardan nesamų santykių, Moteris iškart pasijuto ramiau. Ir nors iki pilnos pilnatvės buvo dar daugybė etapų, tačiau pasitenkinimas jausmu, kad "matyt, augu", neleido nustoti šypsotis ir net didžiuotis savim.
Nežinau, kuo branda susijus su gyvūno įkalinimu? Ir santykiai, taip pat nėra auka. Nes jei manai, kad aukojies, pats metas eit persišviest smegenus :-) Žinoma, kad būsi suvaržyta, tik kai ateina tinkamas laikas ar tinkamas katinas / vyras / džinsas / tortas - tas klausimas nebeiškyla ir jis neatrodo svarbus.
AtsakytiPanaikintiĖėėėch, seeeeeese, pati žinai, kad aš be pasiruošimo - nei iš vietos. Nu, niekaip. Laužk per pusę, bet niekaip :D Ir dabar, kai pasiruošusi, jau yra ramu ir visai nesvarbu, kaip bus :D Gal rimtai reikėtų smegenis persišviesti....?.....
AtsakytiPanaikintiNii tai pabandyk tuomet pasiruošti:atlaisvinti vieną lentyną spintoj, paserviruoti stalą su viena tuščia lėkšte ir stikline, miegot tik vienoj lovos pusėj, palikt vietos dantų šepetukui ir pažiūrėk kaip viskas atrodo ir jaučiasi:) Manau tesingai Klebonytė sako - ateis tas momentas/laikas ir suprasi bei pajusi, kad viskas normaliai ir nieko čia ruoštis nereikia. Kartais net nepastebi žmogus kaip jau nebevienas karaliauji namuose:)
AtsakytiPanaikintiAlma yra absoliutiškai teisi! Ir ypač teisingai paskutinį sakinį parašė. Ne tik teisingai, bet tikrai blemba taip dažniausiai ir nutinka :-) (aš beje irgi maniau, kad man be pasiruošimo nieko nebus. Aha... kur gi ne. Žmogus šaudo - dievas kulkas gaudo.)
AtsakytiPanaikinti