Sutrypto santykio rauda

Turėjo tai būti puikus savaitgalis. Turėjo. Gavosi? Su kaupu. Paprastai taip. Vaikiškai, tiesiogine ta žodžio prasme. Su begalybe ašarotų buvimų, su durniškais spygliais, su neįsivaizduojamu, nepaaiškinamu kiekiu veiksmų, kur, atrodo, žinai, ką reikia sakyti, o išsižioji ir negali pati patikėti, ką pasakei.
Kas buvo norėta pasakyti?
Daugybė gražių ir net prasmingų prisipažinimų, kurių nebesugebu užsigniaužusi laikyti.
Kas buvo pasakyta?
Viskas, ko sakyti negalima net sau. Koks turėjo būti elgesys - gražiai, gal net romantiškai mielas.
Koks buvo elgesys?
Ežio spygliai, nesuvaldomas neigimas, nesuvaldomas sūrus tekėjimas dėl to, kad kava per šalta, o ledai per daug ištižę.
Ko norėjosi?
Norėjosi prisiglausti, norėjosi šypsotis akimis ir kūnu, norėjosi imti už rankos, norėjosi...
Kas gavosi?
Gavosi bėgimas su kuprinėmis ir maišais, kad nepratrūkčiau raudoti balsu. Nors tik atrakinus duris tai gavosi. Nuostabiai puikiai. Kaip filmuose. Su drebančiom rankom ir pasikūkčiojimais.
Ką norėjosi galvoti?
Puiku, tu esi drąsi ir suaugusi. Tu gali kalbėti ir žodžiais išreikšti, kas vyksta galvoje ir širdyje, kad ir kaip banaliai tai skambėtų.
Kas galvojasi?
Esi durna per visą pilvą. Esi vaikas. Nemoki būti su žmonėmis. Nemoki pasakyti. O kai jau atrodo, kai moki, yra nueita taip toli, kad tai jau niekam nebeįdomu. Viskas, ką padarei yra taip vaikiška, kad pačiai baisu. Kodėl taip elgiesi? Ko bijai? Likti viena? Juk ir taip esi viena. Mažai ašarų? Praaašom. Kiek tik norisi ir nesinori.
Išprotėjai, Moterie, sako Vidinė Moteris. Tačiau kas iš to? Žebenkštys lenda iš tamsių kampų, kyla graužaties demonais. ir gerai. Taip ir reikia. Bailei, isterikei ir drammaqueen vaidmens pilnai pateikėjai taip ir reikia.
Kas bus rytoj?
Tobulai užtinusios akys. Ir supratimas, kad VĖL sugadinai VISKĄ.
Gal vienatvėje būta jau per ilgai, gal šitokia šūdina lemtis. Gal paprasčiausiai jau laikas į klinikas. Gal iš tikrųjų taip ir yra - būna Moterys, kurios suteikia vyrams laimės ir būna Moterys, kurios nemoka laimės suteikti. Jei ateitų dabar graužaties Demonas... atsiduočiau visiškam sugraužimui. Nes... o ką? O kas liko? Šukių santykių sudaužytų, ašarotų servetėlių ir neišsakytų pasakymų krūvos.
Tobuloms Moterims - tobuli savaitgaliai.