Santykis

Yra pasauly tokių nuotraukų, kur visai ne mano, bet tiksliai galiu pasakyti, kur vyksta veiksmas ir... net į ką žiūrima buvo. Ir taaaip knieti pasakyti. Bet tyliu. Per drąsu kažkaip. Gal per įžūlu. Gal per nemandagu. Arba tiesiog... kaip atrodys? Ką žmonės pagalvos? Baisu ir dėl šiaip reakcijos, nes santykis man vis dar nėr aiškus. Ir vis dar neišvarau iš galvos minties, kad: jei aš šitaip matau, jaučiu ir įtariu, tai visai dar nereiškia, jog šitaip mato, jaučia ir įtaria transliuotojas žodžių, veiksmų ir tylių supratimų. Bet tai kaaaaaaaaip sunku. Nepaprastai. O paprasčiau? Neeeee... paprasčiau yra baisu. Ir, kol visai dar pamanomas baimės bei sunkumo santykis, renkuosi sunkumą. Su viltim ir tikėjimu, kad išsivynios savaime.
O žvilgsniai gražūs. Ir mieli net. Ir prisiminimai gražūs. Ir mieli net...