Auka šeimai

Labai puiki diena, turiu pastebėti. Prapūtė, žiūriu, skalbinius, su sese pakalbėjom gerai irgi visai apie vyrus (aišku), apie aiškią žalą, kurią jie mūsų gvyvenimams daro, apie draugus, apie Maximos nuolaidas, apie mitybą (saldumo poreikį), grožio priemones, pinigų stoką (kaip visada) ir knygas. Žiekit, ką parodė:
http://www.pegasas.lt/lt/geguzes-knygu-naujienos/stipri-moteris-ilgisi-stipraus-vyro/9262
Galvoju - pirkti, ar ne. Ar bus ten kažko, ko dar nežinau. Bus, aišku, bet ar bus kažko aktualaus, ko dar nežinau. Kiek skaitinėjau atsiliepimų, sako, sužavėjo moteris toji rašliava. Bet tai ne, gal po gimtadienio arba kitą mėnesį, kai stoka bus stabilesnė ir prognozuojamesnė, nei rugsėjį...
Nes rugsėjis, kai pagalvoji, pats baisiausias metų mėnuo. Man. Neee, viskas gerai, man patinka oras, man patinka rudenėjantys kvapai, patinka žvaigždėti dangūs ir miglos ant lauko ir ežero, patinka, kad tuoj jau bus galima išsitraukti pirštines ir ilgus batus, patinka, kad pilna obuolių su cukinijom ir visokiom vynuogėm su slyvais (rašau vyr. g. tyčia, nes bent jau mano senelio sode neauga slyvos... tik slyvai)... Bet labiausiai man patinka gimtadienis. Mano. Taip patinka, kad jau nu mėnesio pradžios pradedu stresuoti, aiškiai suvokdama, kad žiauriai nenoriu to darbo. Nes tai yra darbas. Juodas. Tai ne koks mėšlo vežimas, ne sliekų šėrimas, net ne bulviakasis ar nesibaigiantis remontas... visus tuos sudėjus į vieną, gausi ne ką daugiau, kaip kokią šimtąją dalį gimtadienio darbo.
Sakysit - tai kam darai? Aha, ir aš taip sakau. Ir vakar jau mamai pasakiau, ka nieko nedarysiu ir nieko nenoriu.... Bdziiiiiingt bumerangas - tai gerai, ir senelei pasakyk, ir kumai, nes jos tai jau ruošiasi. Ir su tuo balsu tokiu... ir su tuo tonu tokiu... kur priploja prie žemės ir nebeatsikeli geras dešimt minučių. Niekaip nesuprantu - iš kur tas noras eiti į gimtadienį? Ir būtiniausi gi atėjus da reik vaišintis. Ir staltiesė būtinai turi būti... Vien jau nuo to mintyse nusipiešto vaizdo alpulys ima... O atsakyti, va, NEGALIU. Spaudimas juodas. Nuo pat mažumės nesupratau prasmės sėdėjimo ir ėdimo, beigi kalbėjimo apie kažką, kas nėra nei įdomu, nei aktualu............. Jei kas sakytų - sukurk patį baisiausią filmą, tai scenarijus jau viršuj išvardintas. Tik tame vakarėlyje da būtų visi buvę mano, sakykim, vyrai, dabartinis mano direktorius ir kaimynes da įrašyčiau. Va. Bet tada jau gautųsi siaubo komedija.
Žodžiu, pasiguodžiau. Turiu dar laiko staltiesės išlyginimui, meniu sudarymui... Tai su tuo gal ir apsiraminimas ateis... Nors tiksliai žinau, kad prie mano nesibaigiančių norų sąrašo, vėl prisiklijuoja tas vienas, kasmet norimas: "Kad gyvenime nebūtų gimtadienių."