Pasaka apie voverę ir žebenkštį

Oooo......tikrai tikrai nieko neslėpdama, atviriausiai prisipažįstu, kad, nu, taip, esu horoskopų auka. Skaitau ir skaitau. Perskaitau, pamirštu ir vėl skaitau. Viską iš eilės: akmenų, gėlių, paukščių, vaisių ir daržovių. Susiderinu su visais vyrais iš eilės ir, didžiai nuostabai, beveik su visais galėčiau būti tobulai laiminga. Dažnai būdrauju iki vidurnakčio, nes kaip tik tuo metu Feisbuke pasikeičia horoskopas. (Taip, kaip rašė ir žadėjo šiandien, jau yra porą trejetą kartų taip rašę ir žadėję.) Paskaitau, o tada ryte vėl paskaitau, nes iš vakaro nieko nebūn galvoj išsilaikę.
Taip smarkiai šitoj srity beplušėdama, kažkur kažkokiam puslapy radau (daba neberandu) apie toteminius gyvūnus pagal tai, kada esi, žmogus, gimęs. Mhmh, mhm.... voverė. Nu, ir kaip voverei priklauso - guvi, žavi, imli, žingeidi, darbšti, pareiginga, tvarkinga, riešutėlius rankioja, gliaudo visus kaip... kaip riešutus, žodžiu. "Mmmmmm.... nu, rimtai, grynai aš. Kartais. Nu, gerai, retkarčiais." Bet, kaip manote, ar gali būti viskas tik gerai ir gražiai, kaip kad visą gyvenimą nori? Aaaaaišku, kad ne. Ir tada perskaičiau apie žebenkštį. Antitotemas. Ir kai jau ta žebenkštis užvaldo... o tada jau laikykis pasaulėli. Tada prasideda debesys, audros, lietūs, žaibai, spiegimas, aštrūs nagai, negailestingas gerklės perkandimas, kraujo pelkės... Panašiai, kaip Vietname per karą, kur per filmus rodo - maždaug. "Nu, grynai aš. Ir ne kartais net..." Ir tada man pasidarė labai baisu, nes realiai suvokiau, kad žebenkštis gerokai labiau įsikerojusi nei voverė. Tai, vaaaaa.... nuo to laiko labai sąmoningai gniuždžiau žebenkštį ir visaip skatinau voverę. Iki dabar. Nes dabar tai atradau ooohohooooooo.... Taigi, pasirodo.... toteminį gyvūną gali nusistatyti PATS, o jis visai nebūtinai turi sutapti su horoskopo paskirtuoju!
"Jei nesate kilę iš šamaniškos kultūros, kur gyvuotų senosios tradicijos, į totemo paieškas teks leistis savarankiškai. Pradėti reikėtų nuo pagrindinio totemo, pirmiausia surasti ir užmegzti ryšį būtent su juo." - tikrai, man atrodo, nesame. Mhm, gerai... savarankiškai. Užmegzti ryšį būtent su juo, o ne su kokiu nors svetimu. Nu, nieko, kaip nors. Mhm... o kaip kaip tai daroma?... "Hipnotinis transas. Tai galima atlikti vadovaujant patyrusiam dvasinių kelionių vadovui ar dvasinių kelionių įrašams (guided meditation). Tokių įrašų būna pirkti internete, arba radę meditacijos tekstą galite patys jį įkalbėti į grotuvą ir naudoti meditacijai vesti." - iškart netinka. Nieko nesiruošiu pirkti tikrai, o su grotuvais (kurio net neturiu) pavojinga. O tai kas prižadins, kai jau užsitranzinsi ten? Nieks. Aha, ir galėsiu sau sveika šokti ratelius su visaaaaaais visų toteminiais gyvūnėliais... Ne, negerai šitas būdas. "Gan dažnai toteminis gyvūnas pasirodo sapne ar net realiame gyvenime." Tfu tfu tfu... užsižiebiau lempelę. Nu, aišku, kad ne iš baimės - kad geriau matyčiau, jei sugalvos dabar pasirodyti.
"Sapnus galima programuoti, tad prieš miegą išreiškę norą susitikti su savo toteminiu gyvūnu, galite jį susapnuoti. Siekiant sustiprinti šį ketinimą galite paaukoti jam simbolinę dovaną, pavyzdžiui tabako lapą, ar žvakę ją uždegdami." Ką taip? Tabako lapą? Mmmm.... bet ka su tabako lapais pabaiga jau kaip ir numatyta. Ėch... Reiks prieš miegą ir žvakę, ir lapą balkone paaukot. Bet tik vardan totemo!
"Suradus savo totemą derėtų tai kaip nors paminėti ir įtvirtinti savo ryšį. Dažniausiai tai atliekama sukuriant savo gyvūnui globėjui altorėlį su paveikslėliais, statulėlėmis, mėgstamu maistu ar augalu, kailio kuokštu, kaulu ar kaip atrodys tinkama.".......................... va, nuo čia jau ir supratau, kad voverės su žebenkštim man gyvenime yra daugiau, nei sočiai... Bet lapą aukosiu, nes tokie staigūs sprendimų kaitaliojimai gali nuvesti organizmą į didį stresą, o aš su visa vovere ir visa žebenkštim visai to nenorime.